Vasario 26 – 27 dienomis Utenos apskrityje lankėsi Europos parlamento narys (nuo LR Liberalų sąjūdžio), visuomenės veikėjas, profesorius Leonidas Donskis.

Renginius Utenoje organizavo LR Liberalų sąjūdžio Utenos skyrius ir Utenos liberalaus jaunimo organizacija.

Utenos A. Šapokos gimnazijoje L. Donskis susitiko su visos Utenos vyresniųjų klasių mokiniais ir mokytojais. Susitikimą, kurio tema „Jaunimo pilietiškumas 1990 m., 2000 m., 2010 m.“, moderavo Utenos liberalaus jaunimo atstovės Utenos A. Šapokos gimnazijos abiturientė Guoda Cibaitė ir Utenos „Saulės“ gimnazijos mokinė Marija Šaraitė. Gausiai susirinkusiai auditorijai svečias kalbėjo apie jaunimo įtaką šalies visuomeniniams, kultūriniams ir net politiniams įvykiams. Mokė atsakomybės ir pilietiškumo. Jaunimas uždavė daug prasmingų klausimų, į kuriuos sulaukė išsamių atsakymų. Svečias pabrėžė, kad naudinga studijuoti arba stažuotis užsienyje, tačiau siekiamybė turėtų būti vėliau grįžti į Lietuvą dirbti.

Vėliau Leonidas Donskis susitiko su uteniškiais Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Susitikimo tema „XXI a. Lietuva: vizijos ir iššūkiai“. Diskusiją moderavo LR Liberalų sąjūdžio Utenos skyriaus narė Ingrida Kepalaitė. Svečias kalbėjo apie Lietuvos visuomenės kaitą, pilietiškumą, identitetą, ateities iššūkius. Profesorius gvildeno aktualias problemas, ypač daug kalbėjo apie emigracijos naudą ir žalą, apie demografinius pokyčius, narystės Europos sąjungoje naudą ir žalą. Palygino daug istorinių įvykių su dabartimi.

Pasak L. Donskio, migracija – demokratinio gyvenimo dalis, tačiau jos mastai šiuo metu yra per dideli. Iš Smetonos laikų Lietuvos emigravo apie šešiadešimt tūkstančių gyventojų ir tai tuo metu buvo laikoma tragedija. Per pastaruosius metus iš LR emigravo apie pusė milijono gyventojų, tuo ES yra pavojingesnė už Sovietų sąjungą. Tais laikais lietuviai jautė pranašumo jausmą prieš kitas respublikas, be to, pragyvenimo standartai buvo aukštesni. Šiuo metu nėra jokios politikos naujosios emigracijos atžvilgiu. Niekas nežino, kada pradės reikštis intelektualinė krizė. Profesoriaus nuomone, Lietuva, neturėdama jokių žaliavų, turėtų eiti intelektinės kūrybos, mokslių išradimų, aukštųjų technologijų gamybos keliu. Tam reikalingi aukšto lygio universitetai. Kol kas Lietuvos universitetai nėra blogi, tačiau daug jaunųjų mokslininkų, studentų, dėstytojų išvyksta į užsienį, į Lietuvą užsieniečiai neatvyksta, greitai nebeliks dėstytojų, kurie mokytų kūrybingą, intelektualų jaunimą. Pokalbio metu L. Donskis pabrėžė, kad netiki lietuvių nutautėjimu. Jeigu apgalvota ir tendencinga carinės Rusijos politika nepražudė lietuviškumo, jis išliks ir Europos sąjunga visų šalių tautiškumą tik skatina. Profesorius pasidžiaugė, kad lietuvių trečia karta gyvenanti užsienyje, vis dar laiko save lietuviais ir daugiau mažiau moka lietuvių kalbą.

Svečias atsakinėjo į gausius uteniškių klausimus – apie jo išleistas knygas, dabartinius politinius įvykius, neatsakingą politikų požiūrį, apie vakaruose nemadingą, o Lietuvoje pabrėžiamą viešą prabangos demoanstravimą, apie neigiamą žiniasklaidos įtaką dabartiniam tautiečių gyvenimui, rašant tik apie blogybes, nors vyksta žymiai daugiau teigiamų dalykų, apie europarlamentaro darbą ir kt. Į auditorijos nuogąstavimą, kad išvažiavę lietuviai nebegrįš, o kviesis artimuosius vykti pas juos į užsienį, nuramino, kad taip tikrai neatsitiks. Nes visos valstybės daugiau ar mažiau pajuto krizę, o Lietuva yra labai patraukli šalis gyventi – dėl savo natūralios gamtos ir dėl mažos gamtos kataklizmų tikimybės, dėl saugumo esant ES ir NATO nare. Kaip pavyzdį profesorius pateikė Lietuvos žydus, kad labai didelė dalis žydų emigravo į Izraelį, tačiau dabar juntama jų grįžimo į Lietuvą tendencija. Todėl tikėtina, kad gana greitai ir lietuviai pradės grįžti.

Susirinkusiems žmonėms taip patiko diskusija, kad svečio dar nepaleido ir po renginių jam uždavinėjo klausimus asmeniškai.

Profesorius Leonidas Donskis džiaugėsi šiltu priėmimu Utenoje.

Violetos Develienės nuotr.

Smagią gruodžio 8-os popietę Aukštaitijos sostinėje, Utenoje, blykstelėjo puikus renginukas moksleiviams. Pavadintas skambiu „Lietuvos tūkstantmečio vaikai iš pa Utenas“ vardu, tarsi įpareigojo būti rimtiems. Pasidžiaugti vieni kitais, pasigalinėti kuris greitesnis, kurio išmonė ir energija didesnė moksleivius į Utenos kultūros centro salę sukvietė Utenos švietimo centras ir Utenos Adolfo Šapokos mokytojas ekspertas Steponas Eitminavičius.

„Gerbiamieji uteniškiai, kadangi artėja Lietuvos tūkstantmečio pabaiga, todėl norisi dar sykį susirinkti. Paprastai, žmogiškai. Yra proga – mūsų tūkstantmečio mokiniai“ – taip kreipėsi mokytojas, siųsdamas raštus kolegoms.

Idėja paprasta: mokyklos deleguoja po 3 ar 4 mokinius, kurie kuo nors yra įdomūs, ne tokie kaip dauguma. Jiems mokytojas Stepas pateikia užduočių: ir rimtų, ir sąmojingų. O suaugusiems, atstovaujantiems įvairioms institucijoms, įvairioms profesijoms, įvairiems socialiniams sluoksniams, rūpės pažiūrėti, kokie gi yra 8–11 klasių mokiniai. Iš anksto moksleiviai nebuvo parengti ir laukė staigmenų. Suvaidinti, dainuoti, padiskutuoti, atsakyti į kelis klausimus rimtai ar su humoru – tokios užduotys buvo ruošiamos improvizuotai jungtinei klasei „Iš pa Utenas“. Teko „klasiokams“ savo vardą kuo įspūdingiau ištarti, po menamą mišką žvėreliais pakeliauti, liaudies dainą prisiminti ir LR Prezidento duonos paragauti, sprendžiant emigracijos problemas… Varžėsi jaunimėlis dėl Lietuvos upių pavadinimų, tautos istorijos žinių, uteniškių tarmės puoselėjimo bei poezijos pinklių. Kam puikiai sekėsi – tų dovanų krepšeliai vis pilnėjo po kiekvienos užduoties. Kultūros centre per kelias minutes suburti net keli nauji jungtiniai chorai… Tai „Choras Nr. 1“,  „Miškelis“, chorelis „Ciciukai“ ir choras „Džordža ir draugai“. Taigi, chorų karai Utenoje jau įvyko… Kūrybiški mokiniai buvo raginami išgalvoti menamam straipsniui apie šį renginį pavadinimą. Idėjos pasipylė kaip iš gausybės rago: „Stepas neduoda Utenai ramybes!“, „Utena – turi talentų“, „Artėjant pasaulio pabaigai – Utenoje linksmybės“, „Mes – patys šauniausi!“ – tai tik keli šmaikštūs pavadinimai pasiūlyti salėje esantiems žurnalistams.

Vertinimo komisijos nebuvo, nes nerinktas vienintelis moksleivis nugalėtojas.

Už kiekvieną užduotį  buvo galima apdovanoti iš karto ir teikti įvairius iš anksto atsineštus prizus – kalendoriukus, rankdarbius, tušinukus, knygas ar laikraščių prenumeratas – ką tik fantazija leidžia. Tokiu originaliu būdu žiūrovai, rėmėjai ir sirgaliai buvo kviečiami išreikšti savo pilietiškumą, tautiškumą. Tikrasis Stepo noras – kad atėję mokiniai dalyviai ir mokiniai žiūrovai pajustų, kad jais yra domimasi, jog šaunu, kad jie yra „iš pa Utenas“.

Žiūrovai buvo skatinami aktyviai dalyvauti, komentuoti, teikti prizus, girti mokinius ir įsidėmėti Utenos talentus. Tai lyg savotiškas „turgus“: idėjų, talentų, galimybių…

„Ačiū, kad man, kaip režisieriui ir vedėjui, padedate. Taip padėsime Utenai – tegul tai nebūna patoso žodžiai“ – žiūrovų ir dalyvių plojimams skambant kartojo Stepas Eitminavičius.

„Plojimai mokytojams, rėmėjams, svečiams, padėkos kultūros centrui ir nusipelniusių miesto piliečių vardai kiekvienam šioje salėje!!!“ – tai žodžiai, kuriais lygiai kaip nuskambėjus skambučiui, baigė pamoką Mokytojas, perduodamas pareigą apdovanoti „Lietuvos tūkstantmečio vaikai iš pa Utenas“ moksleivius Utenos švietimo centro darbuotojams.

Violetos Develienės nuotr.

Violetos Develienės nuotr.

Lapkričio mėnesį Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje vyko seminaras „Bendravimas ir bendradarbiavimas su žiniasklaida“. Mokymų tikslas – sustiprinti nevyriausybinių organizacijų sektorių Lietuvoje bei skatinti jo plėtrą kovojant su žemu visuomenės pilietiškumo lygiu Lietuvoje.

Viešųjų ryšių konsultantė Rita Mikailienė mokymų metu suteikė teorinių ir praktinių žinių nevyriausybinių organizacijų, ryšių su visuomene ir žiniasklaidos atstovams. Dalyviai buvo mokomi organizacijos įvaizdžio kūrimo pagrindų (vidinis, vadovo, personalo, socialinis, veiklos įvaizdis ir kt.). Analizuota ryšių su visuomene aspektai, žurnalistų ir skaitytojų interesai, aptarti iškalbos meno pagrindai.

Violetos Develienės nuotr.

Seminaro „Bendravimas ir bendradarbiavimas su žiniasklaida“ dalyviai supažindinti su aktyviais viešųjų ryšių metodais: pranešimo spaudai ruošimo pagrindais, spaudos konferencija ir TV interviu.

Mokymus inicijavo Lietuvos konfliktų prevencijos asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, įgyvendindami projektą „Nevyriausybinių organizacijų ir socialiai atsakingos žiniasklaidos partnerystė stiprinant pilietinę visuomenę“.

Violetos Develienės nuotr.

Uteniškiams įteikiami bronzos ženkliukai.

Žaviuosi jaunais žmonėmis, kurie yra aktyvūs, turi savo principus ir jų laikosi, galbūt net yra pranašesni už kai kuriuos suaugusius. Toks šių dienų „išauklėtas“ jaunimas ir jį nustebinti, sudominti darosi vis sunkiau, tuo labiau, kad mes turime tokius galingus konkurentus kaip visagalis internetas, nerealias galimybes siūlantys kompiuteriniai žaidimai. Tačiau, visgi yra jaunų žmonių, kurie renkasi visai kitą laisvalaikio praleidimo būdą.

Penktadienį (gruodžio 4 d.) Vilniuje iškilmingai buvo įtekti pirmieji programos „Tarptautiniai jaunimo apdovanojimai“ bronzos ženkliukai uteniškiams dalyviams. I. Ivanovaitė, J. Katinaitė, R. Katinas ir A. Gutauskas 6 mėnesius dalyvavo pasaulyje plačiai žinomoje ir vykdomoje TJA programoje. Dabar jaunuoliai sieks sidabro ženkliukų laureatų vardo.

Taip pat ceremonijos metu buvo įteiktos licencijos organizacijoms, kurios pasiryžusios padėti jauniems žmonėms vykdyti TJA programą. Licenzijas įteikė Didžiosios Britanijos ambasadorius Simon Butt. Utenoje šią unikalią programą vykdys nevyriausybinės organizacijos: Utenos-Lidčopingo ir Ekonomikos ir kompiuterijos klubas. Šios programos vadovai K. Šutaitė, V. Starčikovienė ir A. Bernotas tiki, kad galimos įdomios programos veiklos, pačių dalyvių noras tobulėti ras atgarsį kiekvienoje Utenos rajono gimnazijoje ar mokyklose, NVO bei neformalaus ugdymo institucijose.

TJA programa pasaulyje populiari jaunų žmonių tarpe, nes yra suteikiama visiška laisvė jaunam žmogui: laisvė rinktis vykdomą veiklą, laisvė pasirenkant tobulinamus įgūdžius, laisvė organizuojant ekspedicijas, laisvė tobulėjimui. Pati programos idėja – tai išūkių iškėlimas ir jų įgyvendinimas, skatinant jaunų žmonių atsakingumą, aktyvumą, taip pat visuomenės gerovės kūrimą. Ši veikla nepripažįsta konkurencijos, ji yra skirta net tik jaunam ir aktyviam jaunimui, bet ir tiems jauniems žmonėms, kurie nėra tokie aktyvūs. TJA gali dalyvauti kiekvienas jaunas žmogus nuo 14 iki 25 metų, visai nesvarbu ar tu esi visiškai sveikas, o gal turi negalę? Visiai nesvarbi ir Tavo lytis, taip pat socialinė padėtis, tikėjimas.

Jei norite prisidėti prie pasaulio jaunimo ir tapti TJA dalimi, jei iškilo klausimų, ar galbūt Jūs jau norite dalyvauti, rašykite el.p.: utena.apdovanojimai@gmail.com.

TJA programos dalyviai.

Didžiosios Britanijos ambasadorus Lietuvoj įteikia licenciją Utenos - Ličopingo NVO.

TJA programos koordinatorė Lietuvoje Agnė Navickaitė (dešnėje).

„Esu dėkinga uteniškiams, kurie neliko abejingi ir prisidėjo prie šios taurios akcijos. Labai džiugu, kad mūsų jaunieji, ištikimieji savanoriai iš Utenos Aukštakalnio pagrindinės mokyklos nepabūgo siaučiančio gripo – ačiū jiems ir jų tėveliams“ - dėkinga Vida Starčikovienė.
Utenos mieste Maisto banko akcijoje dalyvavo išviso penkios organizacijos, kurios surinko 3180 vienetų produktų.

Akcijos metu paaukotas maistas ir higienos prekės pasieks žmones, kuriems labiausiai reikalinga parama. Tarp paaukotų maisto produktų ir higienos prekių buvo ir pliušinis žaislas, kuris vienoje (vargstančioje) šeimoje virs kalėdiniu stebuklu.

Europos Parlamento posėdžių salėje.

Dvi LR Liberalų sąjūdžio (LRLS) Utenos skyriaus narės Rugilė Čičelytė ir Ilona Vaiginytė gavo elektroninį laišką, skirtą aktyviausiems LRLS nariams: „Sveiki mielieji, turime Jums gerą žinią! Europos Parlamento narys Leonidas Donskis Jus kviečia aplankyti Europos Parlamentą Briuselyje lapkričio 7-13 dienomis.“ Apie šią kelionę su jomis kalbasi bendrapartietė Ingrida Kepalaitė.

Koks buvo jūsų kelionės tikslas?

Ilona. Tai buvo iš dalies pažintinė ekskursija, kurios tikslas - apsilankyti Europos Parlamente Briuselyje, išklausyti paskaitos apie Europos Parlamento veiklą, puikiai praleisti savaitę, pabendrauti su europarlamentaru Leonidu Donskiu ir komanda.

Rugilė. Kelionė buvo nemokama. Išvykimo vietos buvo Klaipėdoje, Kryžkalnyje arba Kaune.

Kas buvo pakviesti vykti į šią kelionę?

Ilona. Didžioji dauguma buvo studentai.

Rugilė. Keliauninkai – nusipelnę partijos nariai, kuriuos rekomendavo skyriai. Iš viso šios kelionės metu keliauninkų buvo apie 34.

Kiekvienas europarlamentaras per metus turi galimybę į Europos parlamentą pakviesti po šimtą žmonių ir juos supažindinti su Europos parlamento ir parlamentarų veikla.

Iki Briuselio ilgas kelias, ar kelionėje buvo gidas ar kitas atsakingas vadovas?

Rugilė. Gido nebuvo. Tačiau su mumis keliones metu buvo Jaunius Spakauskas, kuris atliko kelionės vadovo pareigas, buvo kelionės konsultantas įvairiais klausimais.  Ir Briuselyje jam padėjo L. Donskio padėjėja Jurgita Choromanskytė.

Ką veikėte kelionės pradžioje? Kur pirmiausiai apsilankėte?

Rugilė. Vos pajudėję iš Kauno susipažinome. Prisistatėme, pasakydami vardą, skyrių ir kelionės tikslą. Visiems buvo įdomu sužinoti, kaip vyksta Europos Parlamento darbas ir apžiūrėti patį pastatą. Apsikeitėme informacija apie tai, kaip veikia koks skyrius.

Ilona. Naktį važiavome per Lenkiją, ryte atvykome į Čekiją. Į Prahą atvykome apie pietus, įsikūrėme viešbutyje ir vėliau keliavome į miestą pasižvalgyti. Labiausiai patiko pagrindinis miesto laikrodis ir aikštė. Ryte išvykome ir važiavome per Vokietiją į Belgiją. Briuselį pasiekėme jau beveik naktį.

Privalomoji ir pagrindinė kelionės dalis – apsilankymas Europos Parlamente. Leonidas Donskis tarė įžanginį žodį ir pasakojo apie savo darbą. Lietuvos Respublikos atstovė europarlamente  Lietuvos ekskursantams supažindinti su Europos Parlamento darbu skaitė paskaitą apie Europos parlamentą ir atsakinėjo į mūsų klausimus.

Rugilė. Daugiausiai buvo kalbama apie tai, kaip parlamentarai bendrauja per sesijas ir neformalioje veikloje. Sesijų metu visą reikiamą informaciją parlamentarai gauna savos šalies kalba, posėdžiai verčiami, užsienio kalba reikalinga neformaliam bendravimui, kurio metu išsprendžiama labai daug klausimų.

Ilona. Leonidas Donskis taip pat pasakojo apie jaunimo galimybes ir perspektyvas politikoje, kaip pritraukti jaunimą į politiką. Europarlamentaro nuomone pats jaunimas iš savęs, iš savo išsilavinimo jau yra kompetetingi ir skaidrūs, niekas iš karto netampa korumpuotu.

Rugilė. LRLS vadovybė, L. Donskio nuomone, yra autoritetinga, galinti padėti jaunimui. Siūlo lygiuotis į juos, tačiau nepamiršti savęs ir išnaudoti visas savo galimybes.

Kaip suprantu, L. Donskis jus labai sužavėjo savo politiniu išprusimu bei ypatingu bendravimu?

Ilona. Labai sužavėjo ir ne tik tuo. Po Parlamento traukėme į nuostabiausią Flandrijos kampelį – Briugę – didžiausią Hansa sąjungos miestą. Ten apsilankėme dviejuose muziejuose. L. Donskis buvo nuostabus gidas, žymiai įdomesnis, geresnis ir labiau išprusęs už profesionalų gidą. Važinėjant po miestus gide buvo Jurgita, kuri irgi labai įdomiai pasakojo apie miestus. Briuselyje pro autobuso langą matėme visus svarbiausius Europos sąjungos institucijų pastatus. Po ekskursijų Leonidas Donskis su mumis atsisveikino ir išskubėjo dirbti, o jo padėjėja Jurgita Choromanskytė mus nusivežė į graikų restoraną, kur vyko bendra vakarienė. Vėliau buvo ekskursija po naktinį Briuselį.

Lauktuvių visiems pripirkome šokolado ir saldainių, nes belgiškas šokoladas vienas iš geriausių pasaulyje.

Diena Briugėje.

Per televiziją Europos parlamento pastatas atrodo labai didelis, ar iš tikrųjų jis toks didelis? Ar ten dirba daug žmonių?

Ilona. Pastatas iš tikrųjų didžiulis. Mums sakė, kad dirba labai daug žmonių, tačiau mes sutikome nedaug ten dirbančiųjų, kadangi ekskursijos galimos tik tada, kai parlamentas nedirba.

Kelionė Briuseliu nesibaigė, ką veikėte vėliau?

Ilona. Amsterdame praleidome apie dvylika valandų, labiausiai pribloškė eismas, labai daug automobilių ir dviračių, nuolat reikėjo saugotis dviratininkų, buvo didelis šokas po Briuselio, kur eismas nors labai intensyvus, bet labai tvarkingas. Amsterdame labiausiai patiko dailininko Rembranto namas – muziejus.

Diena Amsterdame.

Iš Amsterdamo visą naktį važiavome į Liubeką.  Liubeko senamiestis kompaktiškas ir greitai jį apžiūrėjome. Labai patiko protestantų bažnyčia, ten yra nuostabaus grožio vargonai.  Vėliau važiavome į Vokietijos miestą Kiel’į, iš kurio keltu kėlėmės į Klaipėdą.  Kelte gyvenome po keturis kajuteje.  Kelte galima atsiskaityti ir litais, ir eurais.

Ir kaip jums patiko kelte? Ar neužpuolė jūros liga?

Rugilė. Kelte buvo visai smagu. Plaukėme apie aštuoniolika valandų. Daugumai nepavyko išvengti jūros ligos, kadangi buvo audringa ir banguota jūra.

Kas kelionėje paliko didžiausią įspūdį?

Ilona. Europos Parlamentas ir bendravimas su vienu iš europarlamentarų – Leonidu Donskiu. Sužavėjo jo šiltas bendravimas, tai, kad su jaunimu bendrauja kaip su draugais. Tai turintis didelę gyvenimišką patirtį žmogus.

Rugilė. Jis labai protingas, išsilavinęs, išprusęs žmogus. Nuostabu, kad jis skatina jaunimą įsitraukti į politiką.

Ar norėtumėte, kad dar kada nors pasitaikytų proga pabendrauti su Leonidu Donskiu?

Ilona. Žinoma.

Rugilė. Be jokios abejonės.

Labai ačiū už įdomų pasakojimą.

Violetos Develienės nuotr.

Profesorė Louise Stoll yra tarptautinio masto švietimo ekspertė, Londono universiteto Švietimo instituto profesorė, ilgametė Tarptautinio mokyklų efektyvumo ir tobulinimo kongreso prezidentė. Louise yra susijusi su Lietuva – jos tėvas gimęs Kėdainiuose ir praleidęs ten pirmuosius savo gyvenimo metus, kol šeima emigravo į Didžiąją Britaniją. Pagrindinės jos interesų sritys yra mokyklos tobulinimas, mokyklų tinklų kūrimas, mokykla kaip besimokanti bendruomenė.  Ji yra daugybės tarptautinių mokyklos tobulinimo projektų iniciatorė ir koordinatorė. Lietuvoje Louise lankosi nuo 1996 m.  Atviros Lietuvos fondo bei Mokyklų tobulinimo centro kvietimu.

Violetos Develienės nuotr.

Deanas Finkas bendradarbiauja su Tarptautiniu švietimo kaitos centru, Ontarijo švietimo institute, Hullo, Nottinghamo Belfasto ir kitais universitetais. Jis garsėja kaip puikus lektorius, turintis puikų humoro jausmą bei giliai išmanantis švietimo kaitos dėsningumus.

Deans Finkas ir Louise Stoll yra projekto „Lyderių laikas“ konsultantai. Tai nacionalinis švietimo projektas, inicijuotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos, įgyvendinamas Švietimo aprūpinimo centro. Mokyklų tobulinimo centras, laimėjęs atvirą viešųjų pirkimų konkursą, įgyvendina didžiąją dalį projekto veiklų.

Vizitą organizavo Mokyklų  tobulinimo centras, Utenos švietimo centras, Utenos savivaldybės administracijos švietimo sporto ir turizmo skyrius.

„Teisės aktai numato, kad lėšos paramos gavėjus turi pasiekti iki lapkričio 16-osios, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija greičiau išanalizuoja ir paramą perveda toms organizacijoms, kurias gyventojai paremia elektroniniu būdu.“, – pažymi Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Irena Gečienė, akcentuodama, kad elektroniniu būdu pateiktas deklaracijas apdoroti, remiantis praėjusių metų duomenimis, kainuoja triskart pigiau, nei popierines.

Ji primena, kad, siekiant skaidrumo bei užkertant kelią galimiems sukčiavimo atvejams, pervedus lėšas paramos gavėjams, ši informacija patalpinta VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje: kiekvienas EDS vartotojas matys, patenkintas ar ne jų prašymas bei priežastis, kodėl prašymas buvo nepatenkintas.

Daugiausia rėmėjų lėšų Utenos apskrityje šiemet sulaukė tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos: Visagino stačiatikių šv. Panteleimono parapija (daugiau 94 tūkst. litų), Visagino šv. Apaštalo Pauliaus parapija (apie 57 tūkst. litų), Utenos Dievo Apvaizdos parapija (daugiau nei 51 tūkst. litų).

Iš viso Utenos apskrities gyventojai iki 2 proc. paramą nuo praėjusiais metais sumokėto pajamų mokesčio skyrė beveik 3 tūkst. organizacijų.

Anykščių rajono gyventojai paramai skyrė beveik 370 tūkst. litų (2008 m. – 307,7 tūkst. litų), Ignalinos – apie 215,5 tūkst. litų (pernai –180 tūkst. litų), Molėtų – 321 tūkst. litų (2008 m. – apie 256,6 tūkst. litų), Utenos – 984 tūkst. litų (2008 - apie 790 tūkst. litų), Visagino – apie 722 tūkst. litų (2008 m. – 687 tūkst. litų), Zarasų – 230 tūkst. litų (2008 m. – 196,6 tūkst. litų).