Utenos skyrius kartu su Raseinių skyriaus atstovu po suvažiavimo. Valdo Mintaučkio nuotr.

2009 m. spalio 10 d. Trakuose vyko V-asis LR Liberalų sąjūdžio suvažiavimas. Jis buvo rinkiminis – suvažiavimo metu buvo renkamas partijos pirmininkas, Valdybos nariai, pirmininko pavaduotojai, Etikos ir Kontrolės komisijų nariai.

LR Liberalų sąjūdžio (LRLS) Utenos skyrius yra vienas iš gausiausių (pagal narių skaičių šeštas iš 76) skyrių, išrinktas 2008 metų skyriumi. Suvažiavime Utenos skyriui atstovavo 22 delegatai, turintys balsavimo teisę (penkiems skyriaus nariams atstovauja 1 delegatas), ir dar keletas svečių.

Skaitydamas metinį pranešimą Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis kalbėjo apie nuveiktus darbus Permainų koalicijoje, sykiu nubrėždamas kryptį, kaip partija turėtų veikti krizės laikotarpiu. Vis dar spekuliuojama, kad Liberalų sąjūdis planuoja jungtis su kita partija, tačiau buvo dar kartą pabrėžta, kad artimiausiu metu jokie partijų jungimaisi nenumatomi, nebent kai kuriuose skyriuose Savivaldybių rinkimų metu bus sudaromos koalicijos.

V-asis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio suvažiavimas absoliučia balsų dauguma partijos pirmininku (dviejų metų kadencijai) išrinko Eligijų Masiulį. Partijos pirmininko rinkimuose dalyvavo 650 partijos delegatų. 17 biuletenių buvo pripažinti negaliojančiais. Už Eligijaus Masiulio kandidatūrą balsavo 633 delegatai. Partijos pirmininko rinkimuose daugiau kandidatų nebuvo iškelta.

Į Valdybą, kurią sudaro 15 Suvažiavime renkamų narių (dar išrenka Regioninės koordinacinės tarybos), pasiūlyti 49 kandidatai. Rasti 606 galiojantys biuleteniai. Pirmą vietą užėmė ir į Valdybą pateko Eugenijus Gentvilas, surinkęs 426 balsus, antrąją – Gintaras Steponavičius (420 balsų), trečiąją, surinkęs 396 balsų, užėmė Panevėžio r. skyriaus pirmininkas Jonas Katinas. Utenos skyriaus pirmininkas, partijos tarybos narys, koordinacinės tarybos narys Marijus Kaukėnas, surinkęs 275 palaikančius balsus, pateko į Valdybą, užimdamas 11 vietą. Tai labai didelis įvertinimas rajoniniam skyriui. Didelį pasitikėjimą Utenos skyriaus nariais parodo ir tai, kad antrasis mūsų kandidatas, skyriaus pirmininko pavaduotojas, LRLS Ekonomikos komiteto narys Darius Pakajavas surinko 107 balsus, kai tuo tarpu paskutiniu likęs kandidatas, surinko 45 balsus. Visą Valdybos narių lentelę galima rasti čia. Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju patvirtintas Gintaras Steponavičius.

Suvažiavime dviejų metų kadencijai buvo naujai renkamos partijos Etikos ir Kontrolės komisijos, kurias sudaro po 11 narių. LRLS Utenos skyrius į Etikos komisiją iškėlė savo kandidatę – Utenos skyriaus narę, LRLS Teisės ir teisėtvarkos komiteto sekretorę, LRLS Aplinkos apsaugos komiteto narę Ingridą Kepalaitę, kuri iš 27 kandidatų buvo išrinkta septinta. Į Kontrolės komisiją savo kandidato skyrius nesiūlė.

Suvažiavimo metu po ilgų diskusijų, balsuojant už atskirų straipsnių pakeitimus ir papildymus, taip pat buvo priimti LR Liberalų sąjūdžio Įstatų pakeitimai.

Daugiau apie Liberalų sąjūdžio suvažiavimą:

• utenosliberalai.lt;
• liberalai.lt.

Daugiau nei šimtas uteniškių susirinko dar kartą pabūti kartu Baltijos kelyje. Ingridos Kepalaitės nuotr.

Dangus liūdėjo kartu su visa Lietuva – istorinių įvykių metines lydėjo lietus. Bet prasti orai neišgąsdino nusiteikusiųjų vykti į Baltijos kelią, kuris buvo skirtas dviem įvykiams paminėti – Ribentropo – Molotovo pakto septyniasdešimtmečiui ir Baltijos kelio dvidešimtmečiui.

Jau buvau nusiminusi, kad nepakartosiu kelionės, kurioje buvau prieš dvidešimt metų, tačiau ir mane pakvietė vykti autobusu drauge su Utenos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choru „Ainiai“, Utenos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos nariais, Užpalių šauliais, Utenos r. savivaldybės kultūros skyriaus darbuotojomis ir būreliu kitų uteniškių.

Renginyje Baltijos kelio dvidešimtmečiui paminėti dalyvavo ir šauliai iš Užpalių. Ingridos Kepalaitės nuotr.

Visą laiką mus lydėjo daina. Kuo labiau artėjo Ukmergė, tuo labiau stiprėjo jaudulys. Tik šįkart jis buvo kitoks. Paauglystėje buvo daugiau smalsumo ir baimės. O kas bus, jeigu atsiųs kariuomenę? O jeigu mus sulaikys milicija? Buvo labai daug jausmo, kad ir aš esu dalelytė didelio istorinio įvykio, kad ir aš esu istorija. Dabar – jaudulys, kad ir vėl vykstu į tą pačią vietą, ir kad mūsų gerokai mažiau. Juk niekas negrasina, juk turime judėjimo laisvę, daugybę įvairių laisvių. Deja, noro prisiliesti prie istorijos nedaug… O mūsų susijaudinusi ir laiminga kompanija kūrė istoriją.

Atvažiavome gerokai per anksti, tačiau tuo džiaugėmės. Po truputį rinkosi daugiau žmonių. Choras dainavo patriotines lietuvių liaudies dainas, šauliai stovėdami šalia magistralės mojavo Lietuvos Respublikos ir Utenos rajono vėliavomis. Buvo įdomu stebėti, kaip reaguoja pro šalį važiuojantys žmonės. Vieni į mūsų mojavimus atsakydavo mojavimu rankomis, kiti jau iš tolo imdavo signalizuoti ir mirksėti žibintais, tačiau buvo ir tokių, kurie žvelgė į mus nesuprasdami, kas vyksta.

Gana greitai prie mūsų prisijungė vietinis Krikštėnų kaimo jaunimas. Jiems buvo labai smalsu ir įdomu: šitiek kelio važiavome vien tam, kad paskui keletą minučių pastovėtume susikibę rankomis. Dar didesnė nuostaba jiems bei mūsų šauliukams buvo, kad nemaža mūsų kompanijos dalis čia buvo ir prieš dvidešimt metų.

Labai nudžiugino „braliukai“ latviai, kurie iš Vilniaus išlydėję dviratininkus, važiavo į Bauskę, kad galėtų dalyvauti Baltijos kelyje savo gimtinėje. Jie kartu su mumis pabuvo keletą minučių ir važiavo toliau. Aplankė ir ukmergiškių delegacija. Dar vėliau baikeriai atlydėjo kompaniją, kuri mums padėjo užkurti laužą. Gal, tiksliau, lauželį, nes atsivežėme žvakę (dar vieną žvakę padovanojo ukmergiškiai) ir malkų. Dar šiek tiek jų atvežė vietinis jaunimas.

Renginyje skautai dalino trijų Baltijos šalių vėliavėles. Ingridos Kepalaitės nuotr.

Vėliau, kai jau rikiavomės bendrai dainai „Bunda jau Baltija“ ir susikibimui už rankų, atvyko skautai. Jie kartu su mumis buvusiam Seimo nariui Edmundui Pupiniui perdavė simbolinę ugnį ir apdalino vėliavėlėmis. Išsirikiavę palei kelią susikibome rankomis. Iš automobilių vos girdėjome transliuojamą dainą, todėl choro „Ainiai“ vadovas Adolfas Driukas užgrojo ir mes kartu ją padainavome. Skambant dainai prie mūsų prisijungė pro šalį važiavęs jaunimas – susikibusių rankomis žmonių buvo šiek daugiau nei šimtas. Buvo nuostabu: užkūrus laužą, nustojo lyti, o kai susikibome rankomis, prašvito saulė ir už mūsų nugarų suspindo vaivorykštė.

Susikibus už rankų džiaugėsi ir dangus – suspindo vaivorykštė. Ingridos Kepalaitės nuotr.

Susirinkome autobusų stotelėje, nusifotografavome bendrai nuotraukai, sugiedojome Lietuvos himną – neskubėjome skirstytis. Vis dar dainavome patriotines dainas, kartu dainavo ir vietinis jaunimas.

Iš tikrųjų džiugu, kad nors dabar niekas patriotizmo jau nebeugdo, jaunimas kažkur giliai širdyje jaučia, kas yra svarbu ir vertinga.

Prieš dvidešimt metų mūsų – daugiau nei dviejų milijonų nieko nepabūgusių žmonių – stovėjo susikibę rankomis. Kažin ar šiemet nors pusė buvo… Tačiau ir nedidelis būrelis žmonių gali padaryti daug. Sakoma, jeigu nori pakeisti pasaulį – pirmiausiai pradėk nuo savęs. Todėl pamilkime ir gerbkime save, savo šeimą, gimtinę, vėliau ateis eilė Tėvynei ir visam pasauliui.

Baltijos kelias – vienybės kelias. Būkime vieningi savyje ir su visais.

Daugiau apie uteniškius renginyje, skirtame Ribentropo – Molotovo pakto septyniasdešimtmečiui ir Baltijos kelio dvidešimtmečiui paminėti:

• nuotraukų galerija (kulturautenoje.lt).