Besitraukdami kompiuterinės technikos „rykliai“, „ICG“ ir „BMS Megapolis“ (Utenoje turėjome jo „mažesnįjį brolį“ – „Optimalūs kompiuteriai“), gerokai sujaukė padėtį rinkoje. Kompiuterių pardavėjai, atrodytų, taip tvirtai stovėję ant žemės, ėmė ir uždarė savo parduotuves. Mieste liko tik „Topo centras“, „Džiuma“, na, ir dar negausus asortimentas „Maxima“ bei kituose prekybos centruose. Kodėl mums, vartotojams, tai nelabai į naudą?
Sumažėjo konkurencija. Maža galimybė rinktis iš kelių prekių tempia žemyn ir norą pirkti. Tampame „pririšti“ prie to pardavėjo, pas kurį didesnis pasirinkimas, tačiau nebūtinai mažesnė kaina. Na, o pardavėjas nebe taip stengiasi mums įtikti: žino, kad jei jau prekė yra reikalinga, sugrįšime, nes paprasčiausiai jos kitur nerasime.
Nebe toks aiškus tapo garantinių paslaugų suteikimas. Beveik kiekvienas pirkdamas pasidomime ir garantija, suteikiama prekei, tačiau dabar dalį pirkėjų atbaido nežinomybė: kas atsitiks su pirkinio garantija, jei prekybininkas uždarys visas savo parduotuves? Gali būti, kad nekokybišką prekę sutaisysianti bendrovė pernelyg neskubės ir jos teks gerokai palaukti… arba atgauti nesutaisytą. Taisyti pačiam? Nedaug atsiras sugebančių ir išdrįsiančių.
Šios problemos dar labiau įsuka nesėkmių ratą: pardavėjas negauna pajamų, sumažina asortimentą arba dar blogiau – uždaro parduotuvę.